klupčius

klùpčius sm. (2) 1. Bru žr. klupstis 1. 2. prk. pataikūnas, keliaklupsčiautojas: Nesupaisysi to klùpčiaus – jis prieš visus klupčiauja, be tik ką laimėtų Ukm. 3. Rod žibintis, žibinčius.